Rekuperacija ir vėdinimo sistemos

Ventiliacija ir vėdinimo sistemos 

Tyras oras ir vėdinimas namuose bei darbo aplinkoje – labai svarbus, ypač omenyje turint faktą, kad patalpose mes vidutiniškai praleidžiame apie 90 proc. savo laiko (t. y. ~21,5 val. per parą). Nevėdintose patalpose gausu įvairių mikroorganizmų, įskaitant bakterijas, virusus ir alergenus, taip pat dulkių ir kitų oro dalelių.

Taigi, atšviežinti, atnaujinti orą leidžia vėdinimas – procesas, kurio metu pašalinamas senas oras, o tiekiamas šviežias. Nuolat darinėti langus – tikrai ne išeitis, todėl kur kas geresnis sprendimas – profesionali vėdinimo sistema.

Jau kelerius metus visuose naujos statybos namuose, kurie atitinka A ir aukštesnę energinę klasę, būtina įsirengti vėdinimo sistemą, kitaip dar vadinamą rekuperacijos sistema.

Kaip veikia vėdinimo sistemos? 

Vėdinimo sistemos įprastai veikia tokiu principu: per vieną ortakį oras iš lauko patenka į rekuperatorių, tuomet sistemoje yra išfiltruojamas bei pašildomas, o per kitą ortakį yra tiekiamas į aplinką.

Ventiliacijos sistemos būna dviejų tipų: 

• centralizuotos, t. y. kai po patalpas yra išvedžiojami ortakiai;
• decentralizuotos, kai sienoje išgręžiama ertmė ir joje sumontuojami mini rekuperatoriai arba ištraukimo ventiliatoriai. 

Kodėl namuose reikėtų įsirengti vėdinimo sistemą?

Šiuolaikiniai namai – labai sandarūs, jų fasaduose ar tarp langų nėra jokių tarpelių, plyšių, tad natūralu, kad čia nepatenka oro. Todėl įrengiamos dirbtinio rekuperacinio vėdinimo sistemos (dirbtinė ventiliacija).

Jeigu A ir aukštesnės energinės klasės pastate nėra vėdinimo sistemos, galime tikėtis šių nemalonių ir nelauktų bei prastą oro kokybę įrodančių reiškinių: 

• Pelėsio. Pelėsis pradeda veistis, kai oras necirkuliuoja, jame stipriai padidėja anglies dioksido (CO2) kiekis, kondensuojasi drėgmė, o santykinė oro drėgmė viršija 60 proc. 
• Alergenų. Kartu su šviežiu oru pravėrus langą patenka ir alergenai, kietosios oro dalelės ir kt.
• Dulkių pertekliaus.
• Nemalonių kvapų.
• Kitų nepageidaujamų dalelių ore. 

Vėdinimo sistemos nauda bei esminiai privalumai 

• Nesate priklausomi nuo oro sąlygų: oras cirkuliuoja visuomet, nesvarbu, koks už lango oras.
• Ji leidžia tinkamai cirkuliuoti orui patalpose, o pagrindinis privalumas – kad oras keičiamas reguliariai.
• Padeda palaikyti optimalią temperatūrą patalpose (primename, kad, priklausomai nuo konkrečių gyvenamųjų patalpų paskirties, rekomenduojama temperatūra skiriasi ir svyruoja nuo ~19 iki 25 °C).
• Patalpos neatvėsta, nedidėja šildymo kaštai. Siekiant, kad oro kokybė būtų maksimaliai gera, patalpas reikėtų vėdinti kas 1–2 val., o langus laikyti iki keliolikos minučių. Tačiau šaltomis dienomis patalpos dėl dažno vėdinimo greičiau atvėsta. Pasirinkus vėdinimo sistemas, nepatiriama šilumos nuostolių;
• Išvalo orą nuo įvairių nešvarumų, mikroorganizmų ir kt. Į rekuperatorių patenkantis oras yra filtruojamas.
• Išvalo orą nuo nepageidaujamų kvapų: tabako dūmų, buitinės chemijos, po maisto gamybos likusių aromatų ir kt.
• Padeda pašalinti iš patalpų perteklinę drėgmę, kuri kenkia pastatų konstrukcijoms bei lemia šilumą izoliuojančių medžiagų savybių prastėjimą.
• Galima panaudoti energiją ir iš žemės ir kt. 

Ventiliacijos sistemos: kokią įrangą reikėtų rinktis? 

Kaip žinia, įvairios inovacijos pirmiausia diegiamos komercinės paskirties patalpose, tad daugelyje biurų jau seniai sumontuoti profesionalūs rekuperatoriai.

Tačiau mechaninė ventiliacija sparčiai populiarėja ir tarp privačių namų savininkų. Vieno atsakymo, kokią vėdinimo sistemą pasirinkti, tikrai negalėtume pateikti. Sprendimui įtaką daro statinio tipas, Jūsų individualūs poreikiai, finansinės galimybės ir kita. Tad kviečiame pasitarti: gavę mūsų konsultaciją, tikrai pasirinksite lengviau!