Pagrindiniai alergenai mūsų aplinkoje: kas labiausiai teršia namų orą?

Kaip daugelis žinome, alergija – tai žmogaus imuninės sistemos reakcija į įprastas, dažniausiai grėsmės nekeliančias medžiagas, supančias mus kasdien. 

Turint kontaktą su alergenais, imuninė sistema juos identifikuoja kaip grėsmę  bei išskiria histaminus bei kitas chemines medžiagas, dėl kurių ir pasireiškia alergijos simptomai. 

Alergenai į organizmą gali patekti su maistu, per odą – su injekcijomis ar sugėlus vabzdžiams, per kvėpavimo takus, o kartais mes jų nematome ir neužuodžiame – tai alergija saulei ir alergija šalčiui. Taigi, šį kartą panagrinėsime, kaip kovoti su įkvepiamaisiais alergenais. 

Šio tipo alergija dažnai vadinama alerginiu rinitu arba tiesiog šienlige. Ar žinojote, kad namų oras gali būti net keliskart kenksmingesnis ir labiau užterštas nei lauko? Tai jau įrodyta ne viename tyrime. 

Alergijos simptomai 

Jeigu turite alergiją įkvepiamiems alergenams, gali pasireikšti simptomai, panašus į peršalimo. Tik skirtumas toks, kad peršalimą sukelia virusai, o alerginę reakciją nulemia imuninės sistemos atsakas į tam tikras aplinkoje esančias medžiagas.

Tipiniai alergijos simptomai, kai alergenai yra įkvepiami:

• čiaudulys; 
• sloga;
• dusulys;
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• niežėjimas;
• galvos skausmai;
• nuovargis be jokios aiškios priežasties. 

Jeigu asmuo serga astma, aplinkos alergenai gali sukelti kur kas sunkesnius simptomus nei sveikiems žmonėms ir netgi kelti pavojų gyvybei. 

Pasireiškus sezoninei alergijai, jos apūmėjimą jausite tik tam tikru metų laiku, dažniausiai pavasarį, žydint įvairiems augalams. 

Dažniausi aplinkos alergenai 

Nustatyti alergenus – pirmasis žingsnis siekiant išvengti nemalonių simptomų. Toliau aptarsime kelis labiausiai paplitusius aplinkos alergenus.

Dulkių erkutės (kitaip – alergija dulkėms, alergija namų dulkėms)

Dulkių erkutės – vieni labiausiai paplitusių patalpų alergenų. Manoma, kad alergija dulkėms pasireiškia net iki 70 proc. žmonių. 

Šie tik per mikroskopą matomi vabzdžiai įsikuria čiužiniuose ir balduose. Alergijos dulkėms simptomai labai panašūs kaip šienligės. Dulkių erkutės puikiai toleruoja šilumą ir drėgmę. 

Tad jei jums diagnozuota alergija namų dulkių erkutėms, simptomai gali paūmėti pavasarį ir vasarą.  

Alergija žiedadulkėms

Žiedadulkės – dar vienas dažnas alergenas. Alergijos žiedadulkėms simptomai – čiaudulys, akių ašarojimas ir gerklės niežulys – pasireikš aplinkoje padaugėjus žiedadulkių, t. y. šiltuoju metų laiku. 

Alergija naminių gyvūnų pleiskanoms

Dažni alergenai – ir naminių gyvūnų pleiskanos bei seilės. Liaudyje ši alergija geriau žinoma kaip alergija šunims arba alergija katėms. Jos simptomai:

• čiaudulys;
• niežėjimas;
• kosulys, 
• smulkus dilgėlinis odos bėrimas. 

Šiuos simptomus galite pajusti būdami šalia gyvūno, besisvečiuodami namuose, kuriuose auginamas keturkojis ar netgi važiuodami tuo pačiu automobiliu, kuriame neseniai buvo vežamas, pavyzdžiui, šuo. 

Alergijos simptomai gali pasireikšti net ir neturint tiesioginio kontakto su gyvūnu: alerginė reakcija gali prasidėti, jei ant šalia esančio žmogaus drabužių liko gyvūno pleiskanų. 

Alergija pelėsiui

Pelėsių sporos, nors plika akimi ir nematomos, gali sukelti tiek lengvesnes, tiek ir sunkias alergines reakcijas. Alergijos pelėsiui simptomai:

• kosulys; 
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• čiaudulys;,
• odos niežėjimas. 

Pelėsiai puikiai veisiasi ir tarpsta drėgnoje aplinkoje, todėl alergijos pelėsiui simptomai gali paūmėti, kai oro drėgmė viršija vidutinę. 

Pelėsis dažniausiai apsigyvena vonios kambariuose ir rūsiuose, tačiau jei namuose prasta ventiliacija, o dėl netinkamo vėdinimo kaupiasi drėgmė, pelėsis lengvai gali okupuoti ir visus namus. 

Cigarečių dūmai 

Cigarečių dūmai savaime nėra alergenas, tačiau jie dirgina daugelio žmonių kvėpavimo takus ir tiesiog paaštrina esamos alergijos simptomus. 

Taigi, jei esate alergiškas, pasistenkite mesti rūkyti, taip pat venkite ir pasyvaus rūkymo. 

Alergijos tyrimai 

Jeigu įtariate, kad turite alergiją tam tikriems aplinkos alergenams, kreipkitės į gydytoją alergologą. 

Pirmiausia specialistas pasiteiraus apie varginančius simptomus, paklaus, galbūt kažkas iš šeimos narių taip pat turėjo alergiją. Po to atliekami specifiniai alergenų tyrimai. 

Dažniausiai atliekami alergijos tyrimai: 

• Odos dūrio testas (tai įprastas alergenų testas).
• Kraujo tyrimas.
• Jei gydytojas įtaria, kad audringą organizmo reakciją sukelia kažkuris maisto alergenas, iš raciono gali tekti pašalinti tam tikrus maisto produktus. Pastebima, kad 70–90 proc. žmonių, kuriuos vargina alergija nuo žiedadulkių, pasireiškia padidėjęs jautrumas augaliniam maistui.

Alergijos gydymas

Alergiją paprasčiausia suvaldyti vaistais: 

• Nereceptiniai vaistai nuo alergijos. Jie tinkamesni gydant sezoninę alergiją: vaistų nereikės ilgai vartoti.
• Receptiniai vaistai nuo alergijos. Jeigu organizmo reakcija į alergenus – itin audringa, gali prireikti receptinių vaistų. 
• Alergenų specifinė imunoterapija – itin veiksmingas ir perspektyvus alergijų gydymo būdas, ženkliai sumažinantis paciento jautrumą alergenui. Vaistai gali būti dviejų formų: 1. Leidžiami, kai gydytojas alergologas alergenų ekstraktą sušvirkščia į poodį. 2. Vartojami per burną – lašinami, purškiami ir pan. 

Dalis vaistų gali sukelti mieguistumą, tad kartais prireikia ieškoti tinkamesnio preparato. 

Taigi, konsultuokitės su gydytoju alergologu – jis padės tinkamai suvaldyti alergiją.

Kaip efektyviai užkirsti kelią alergenams namuose?

Realiausias būdas kovoti su alergenais – tiesiog sumažinti jų kiekį aplinkoje, o kartu – ir kontaktą. 

Įsigykite kokybišką oro valytuvą

Oro valytuvai iš aplinkos pašalina ne tik alergenus, bet ir dulkes, virusus, bakterijas, pelėsių sporas, dūmus ir kitas kenksmingas oro daleles. 

Taigi, ženkliai pagerėja oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė, galime užkirsti kelią naujų alergijų vystymuisi. 

Labai veiksmingi – kietųjų dalelių (HEPA) oro filtrai. HEPA filtrai, lyginant su kitais, sulaiko kur kas daugiau alergenų, o rezultatui užtikrinti galima įsigyti ir dulkių siurblį su šiais filtrais.

Sumažinkite alergenų kiekį miegamajame ir visuose namuose

Naudokite alergiškiems žmonėms skirtus pagalvių ir čiužinių užvalkalus, bent kartą per savaitę kruopščiai išsiurbkite miegamojo grindis, nuvalykite paviršius, išskalbkite patalynę 60 °C vandenyje. 

Apskritai kovojant su alergenais kruopšti higiena įgyja dar didesnę reikšmę. 

Uždaryti langų augalams žydint – nebūtina 

Nuo šienligės kenčiantiems žmonėms intensyviausiu augalų žydėjimo metu anksčiau buvo patariama uždaryti visus langus, tačiau to daryti tikrai nebūtina. Pakanka tiesiog įsigyti antialerginius tinklelius. 

Naminiams gyvūnams miegamajame – ne vieta

Neįleiskite keturkojų į miegamąjį – čia pateks mažiau alergenų, geriau išsimiegosite. Be to, patariama augintinius reguliariai maudyti: tai patikrintas būdas sumažinti pleiskanų kiekį. 

Naudokite fiziologinį tirpalą

Nosies purškalai veiksmingai padeda valdyti ir sumažinti alergijų, ypač alergijos dulkių erkutėms, simptomus, pavyzdžiui, kosulį.

Vartokite probiotikus

Mokslininkai mano atradę ryšį tarp žarnyno bakterijų ir alergijų. Viename tyrime buvo atskleista, jog probiotikus vartojusiems žmonėms pasireiškė švelnesni šienligės simptomai. 

O jei probiotokai ženkliai ir nepagerins situacijos, tai bent jau tikrai nepakenks.