Kokia turėtų būti normali kambario temperatūra?

Ideali patalpų kambario temperatūra – dažnas diskusijų klausimas ir ginčų objektas. Pavyzdžiui, vieni žmonės sakys, kad komfortiškai jaučiasi, kai patalpoje 18–19 °C, kiti prieštaraus sakydami, kad jiems tobula temperatūra – 24–25 °C. O koks šilumos lygis iš tikrųjų yra optimalus?

Kas turi įtakos šiluminiam komfortui?

• Oro drėgmės lygis;
• mūsų dėvimi drabužiai;
• fizinio aktyvumo lygis (ar sėdime, ar kažką dirbame) ir t. t. 

Visa tai gali koreguoti pageidautiną kambario temperatūrą.

Sureguliuoti termostatus labai svarbu dėl kelių esminių priežasčių, visų pirma – mūsų pačių ir visų šeimos narių bei augintinių komforto. 

Jei namuose per šilta, gali stigti energijos, bus sunkiau susikaupti. Jei namuose per vėsu, gali padidėti peršalimo ligų rizika, o jei šaltį dar ir lydi drėgmė, sulauksime nemalonios pelėsio draugijos. 

Kokia turi būti kambario temperatūra? Tarptautinių organizacijų verdiktas

Taigi, kokia normali kambario temperatūra? „Energy Saving Trust“ – Jungtinės Karalystės organizacija, skatinanti tvariai ir taupiai vartoti energiją – žiemą namus šildyti rekomenduoja iki 18–21 °C. Tai ir yra optimali kambario temperatūra. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad sveikiems ir tinkamai apsirengusiems žmonėms ideali temperatūra yra 18 °C. Abiejų minėtųjų organizacijų ekspertai sutinka, kad tai ir ideali temperatūra miegui.

Tačiau praktikoje vieną kitą laipsnį galima ir pridėti: namus reikėtų šildyti atsižvelgdami į šeimos narių amžių ir sveikatos būklę. 

Pavyzdžiui, kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus, ligotiems žmonėms reikėtų palaikyti bent 20 °C temperatūrą, o aukštesnė nei 25 °C patalpų temperatūra jau gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę ir sveikatą. 

Ideali kiekvieno kambario temperatūra

Išvedus vidurkį, vidutinė temperatūra kambaryje turėtų būti apie 20 °C. Tačiau tikriausiai skirtingose patalpose norėsite palaikyti skirtingą temperatūrą. 

Termostatą nustatydami ties 18–22 °C svirtele, namus šildysite ekonomiškai, sumažinsite neigiamą poveikį aplinkai.

1. Svetainė ir darbo kambarys. Čia idealia laikoma 20–22 °C temperatūra. Šiuose kambariuose praleidžiame daug laiko, ypač jei tenka dirbti iš namų, o dirbant sėdimą darbą vis tiek vėsiau negu judant. 
2. Virtuvė. Virtuvėse paprastai judame, tad jose galima palaikyti ir laipsniu kitu žemesnę temperatūrą nei, pavyzdžiui, svetainėje. 
3. Vonios kambarys. Vonios kambarius patartina pašildyti iki 22 °C ir daugiau, antraip išlipę iš vonios ar dušo jausimės ne itin maloniai. Tiesa, tuo metu, kai niekas nesimaudo, termostatą taip pat galima prisukti. Atminkite, kad po maudynių vonios kambarį reikia labai gerai išvėdinti arba nuolat naudoti drėgmės rinktuvus, nes vėlgi gali užklupti nelauktasis pelėsis.  
4. Miegamasis. Miegamuosiuose temperatūra gali būti santykinai žemesnė, apie 17–19 °C. Miego metu mūsų kūno temperatūra taip pat nukrinta, o vėsuma gali padėti palaikyti vidinę termoreguliacinę organizmo funkciją. Tiesa, temperatūra kūdikių ir vaikų miegamuosiuose turėtų būti kiek aukštesnė, iki 18–20 °C, priklausomai nuo amžiaus. 
5. Kitos namų erdvės, kuriose praleidžiame mažiau laiko – koridoriai, laiptinės, skalbyklos, palėpės, drabužinės, katilinės ir kt. Šiose patalpose taip pat galima palaikyti žemesnę maždaug 15–18 °C temperatūrą. Dar kartą primename, kad skalbyklose, rūsiuose ir kitose erdvėse, kur temperatūra yra žemesnė, o drėgmės lygis viršija rekomenduojamas normas, labai pravers oro sausintuvai / drėgmės surinkėjai: ir apsisaugosite nuo pelėsio, ir neteks permokėti už patalpų, kuriose realiai nebūnate, šildymą. 

O koks yra optimalus drėgmės lygis namuose?

Būtina domėtis ne tik tuo, kokia normali kambario temperatūra: negalime ignoruoti ir kito rodiklio – drėgmės lygio. Idealu, kai drėgmė neviršija 50 proc. 

Per sausas oras namuose

Jeigu drėgmės lygis ženkliai mažesnis nei 50 proc., vadinasi, patalpų oras yra per sausas, galimai patalpas šildote per intensyviai. 

Dėl per sauso oro gali išsausėti ir sudirgti nosies bei gerklės gleivinė, didėja rizika pasireikšti peršalimo ligų simptomams. Be to, sausas oras neigiamai veikia odą, plaukus, kai kuriuos baldus ar net prietaisus. 

Tokiu atveju būtų tikslingai naudoti specialius oro drėkintuvus, kurie padeda palaikyti reikiamą drėgmės lygį, gerą sveikatą ir suteikia komforto. 

Per didelis drėgmės lygis namuose

O jei drėgmės lygis viršija 60–70 proc., vadinasi, namuose per drėgna, o perteklinė drėgmė skatina veistis mikroorganizmus, pelėsius, sudaroma palanki terpė daugintis dulkių erkutėms. 

Tikriausiai nė nereikia minėti, kad šie patogenai sukelia alergijas ir stipriai kenkia sveikatai. Šią problemą paprasta išspręsti naudojant minėtuosius drėgmės surinkėjus ir įsirengiant rekuperatorius / mini rekuperatorius. 

Namuose per šalta: ką daryti?

Tereikia tik įsigyti termometrą: jis ir padeda suprasti, kad gyvename per vėsioje aplinkoje ir kambario temperatūra toli gražu neprilygsta rekomenduojamai. 

Šiuo metu įvairiais metodais galima įvertinti ir grindų, lubų, kampų, vidinių sienų drėgmę bei temperatūrą. 

Jeigu namuose per šalta arba per drėgna, būtina situaciją keisti ir kažką daryti, kad namai taptų šiltesni bei jaukesni: šiluma pirmiausia ir sukuria tą jaukumo pojūtį.

1. Žiemos metu, jei šeimos nariai nėra alergiški dulkių erkutėms, ant grindų galima kloti kilimus: jie yra šiltesni nei plytelės ir mažina šilumos nuostolius. 
2. Jeigu nesandarus pats namas, reikėtų pasvarstyti apie jo šiltinimą, langų ir durų keitimą, o gal net ir visos šildymo sistemos atnaujinimą. 
3. Jei galimybės tam šiuo metu nėra, temperatūrai stipriau nukritus sėkmingai galima naudoti buitinius šildytuvus. 
4. Tiesa, šildymo problema opi ne tik namuose, bet ir gamyklose, sandėliuose ir kitose komercinės paskirties patalpose. Jas šildyti tinka infraraudonųjų spindulių šildytuvai. 

Taigi, o apibendrindami trumpai galime paminėti, kad taupyti šilumos neverta, nes tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai.